VšĮ „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ sveikina Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu. 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus lopšelis-darželis „Liepsnelė“ pakvietė į Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų gerosios patirties sklaidos konferenciją „Vaikų pilietinių jausmų ugdymas per projektinę veiklą“.
Turėjau garbės būti kartu, atidžiai klausyti, matyti ir pasidžiaugti kiekvienos pedagogės pasiekimais. Kiek daug mūsų pedagogai dovanoja Lietuvai ir investuoja į jos ateities visuomenės gerovę kūrybingu ir nuoširdžiu darbu su vaikais ir dėl vaikų.
Dėka sumanių pedagogų, jų kūrybingai įgyvendinamų projektų ir aktyvių veiklų su vaikais, dėl pedagogų tikėjimo savo prasminga ir kilnia veikla vaikai turi harmoningą ugdymosi aplinką. Konferencijos svečius, prelegentus ir dalyvius man norėjosi pasveikinti Prezidento Valdo Adamkaus žodžiais: „Kas gali nemylėti tėvynės? Neįsivaizduoju žmogaus, kuris nejaučia meilės gimtajai šaliai, nes ji – tai jis pats, jo asmenybės šerdis.“ Kokias skirtingas prieigas naudoja ugdymo įstaigos, pedagogai ir kiti ugdytojai, kurdami vaikų pilietiškiems jausmams ugdytis palankią aplinką.
Konferencijos atidarymo žodį tardama Vilniaus lopšelio-darželio „Liepsnelė“ direktorė Jelena Kropa-Dryžienė pabrėžė, kad piliečiais gimstame, o pilietiškais tampame.
Tikrai, meilė tėvynei neturi jokių pakopų ar laipsnių. Kiekvienas konferencijos dalyvis vaikų meilę tėvynei skiepija skirtingais būdais ir priemonėmis. Apie kiekvieną šios dienos edukacinės puotos dalyvę norisi pasakyti, kad jos viską padaro, visą save atiduoda, kad padėtų vaikams patirti stiprių potyrių, vedančių į savęs pažinimą ir supratimą.
Svetlana Afanasjeva ir Svetlana Pilinkovskaja mums atskleidė, kad skirtingų tautų vaikai ir jų tėvai Lietuvoje gali jaustis piliečiais, skirtingos kalbos netrukdo būti pilietiškais ir padeda išlaikyti tautiškumą. Kaip tai gražu ir spinduliuoja tolerancija.
Tatjana Račkauskienė, Ivona Jarockienė ir Zoja Plechova mus panardino į naratyvo pasaulį, kur vaikai į istorinį naratyvinį žaidimą įsitraukia visa esybe ir šios veiklos metu tyla, smalsumas bei noras pažinti juos supantį pasaulį tvyro ore.
Tai patvirtina mano teoriją – kai pedagogas kūrybingai įtraukia vaikus į aktyviais veiklas, jam nereikia kelti balso ir pykti, jis – autoritetas vaikams ir turi galią gerąja prasme juos valdyti ir kreipti kūrybiško veikimo kryptimi. Naratyvinio žaidimo metu sukurta aplinka įpareigoja vaikus smalsauti, tyrinėti juos supantį pasaulį, užduoti klausimų. Šiuolaikiniams vaikams reikalingos netradicinės edukacinės erdvės, kuriose jie galėtų patirti kuo įvairesnių potyrių, įsirėžiančių į pasąmonę. Tai atpalaiduoja pedagogus, todėl jiems nebereikia kelti balso ir kalbėti įsakančiu tonu.
Kaip taikliai Virginijos Karalienės ir Tatjanos Kladko-Petrikienės pranešimas atkartojo graikų filosofo Demokrito mintis: „Išmintingam žmogui priklauso visas pasaulis, nes pasaulis yra kilnios sielos tėvynė.“
Kiekvienais metais grupės pedagogės padovanoja vaikams po knygą, kurioje sudėtos visų metų edukacinės išvykos su vaikų nuotraukomis ir aprašymais. Koks džiaugsmas jiems būna surasti save knygoje, prisiminti smagias kiekvienos pažintinės išvykos akimirkas. Pažintinių edukacijų metu vaikams sukuriama smalsumą žadinanti aplinka, kur jie gali klausinėti, tyrinėti. Pedagogės pastebi, kad išvykose dar geriau sekasi sudominti vaikus tiek skaičiais, tiek raidėmis. Vaikams būna daug lengviau perprasti ir įsiminti reikiamą informaciją. Tai padeda vaikams ugdytis pasaulio pažinimo motyvaciją, o tai labai svarbus žmogaus asmenybės struktūros elementas.
O Rasa Paznėkienė ir Daiva Sabeckienė atkleidė, kaip svarbu su vaikais kalbėtis jiems suprantama kalba, kaip gali būti paprasta paaiškinti vaikams sudėtingus dalykus.
Vienas pedagogas negali visko žinoti, bet jeigu visų grupės vaikų tėveliai tampa partneriais ir sutinka pristatyti savo profesijas vaikams jiems suprantama kalba, galima sukurti įvairiapusę vaikų ugdymosi aplinką. Kaip atsakytumėte į vaikų klausimą, kas yra žurnalistas? O tėtis žurnalistas labai paprastai vaikams paaiškino, kad jeigu tu užduodi klausimą, jau esi žurnalistas. Arba ką reiškia būti įstatymų kūrėju? Grupės taisyklės jau yra įstatymas, vadinasi, vaikai jau yra grupės įstatymų kūrėjai, kurių patys privalo laikytis. Vadinasi, kai užduodi klausimą, jau esi žurnalistas, o grupės taisyklės jau yra įstatymas. Tas paprastas sumanumas, paaiškinimas vaikų suprantama kalba parodo žmogaus išmintį, o išmintingam žmogui priklauso visas pasaulis, kurį jis nuolat siekia pažinti.
Jelena Mučin ir Jelena Fatejeva eilėmis įkalino mano sielą tapti jų gerbėjomis. Ore tvyrojo šiltas ir nuoširdus artumas su prelegentėmis, kai klausai jų skaitomų eilių.
Kaip yra pasakęs prancūzų rašytojas ir filosofas Volteras, „tėvynė – šalis, kurioje įkalinta siela“. Kokie trapūs pirmieji vaikų pilietiškumo jausmų ugdymosi žingsniai ir koks svarbus pedagogų bei tėvų ryšys su vaikais. Čekų rašytojas Jaroslavas Hašekas pabrėžia, kad tėvynė, kaip ir mylimoji, – žmogui tik viena.
Širdis dainavo, kai Jūratė Marton palietė vaikų ekologinės kultūros ugdymo(si) temą, potyrius ir klausimų uždavimo vaikams svarbą, o Tatjana Mečienė, kalbėdama apie ekologinę kultūrą, gamtą, išskyrė savo tėvynę, bet kalbėdama apie žmonių tarpusavio santykius tėvynę mato Lietuvą.
Kiek daug pojūčių galima pajusti būnant gamtoje, kurioje nėra tų pačių garsų, kvapų, skonių, vaizdų, lytėjimo objektai skirtingi. Tai padeda smegenyse atsirasti jungtims, kurios būtinos vaikams pažįstant supantį pasaulį.
Alina Mikalauskienė atskleidė kūrybines vaikų sudominimo žiniomis prieigas. Kaip įdomiai galima perteikti vaikams žinias įtraukiant ir tėvelius – organizuoti viktoriną, kurioje dalyvauja tėvai su vaikais. Tas buvimo kartu laikas gali būti įdomus ir prasmingas stiprinant tarpusavio santykius.
Labai svarbu per kūrybines veiklas užkrėsti vaikus noru pažinti, kad jie nuolat rinktų ir kauptų patikimą informaciją, mokėtų atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos, kad nuolat tobulintų įgytas žinias. Juk svarbu, kad vaikas nuo mažens išmoktų mokytis, nes kuo žmogus labiau apsišvietęs, tuo jis naudingesnis tėvynei.
Olga Buiko padėjo geriau suprasti pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo subtilybes, atskleidė, kad pasaulis yra nuostabiai gražus ir mes esame jame. Kokios gražios etnokultūrinės erdvės yra įkurtos ugdymosi įstaigose, bet vien jų nepakanka, kad vaikai gerai jaustųsi ir mokytųsi puoselėti savo etninį tapatumą.
Tam reikalingos sumanių pedagogų edukacinės veiklos, kurios įtrauktų vaikus ir sudomintų juos skaitomomis pasakomis ar istorijomis. Vaikai mokosi iš pavyzdžio, todėl norint perduoti jiems meilę etninei kultūrai, mes patys turime gyventi ja, jeigu norime padėti vaikams išmokti mylėti save ir šalia esančius, patys turime būti tokiais pavyzdžiais.
Jūratė Psonikienė padėjo suprasti, kad tik pasitikintis savimi pedagogas gali telkti vaikus ir jų tėvelius kūrybinėms veikloms, prisidėti prie bendrų ugdymo įstaigos veiklų, dalintis gerosiomis patirtimis su kitomis įstaigomis per įdomias projektines veiklas.
Tik pasitikinti savimi asmenybė gali pasitikėti kitais, tad labai svarbu sukurti tokias vaikų ugdymosi sąlygas, kur jie įgytų pasitikėjimo savimi.
Viktorija Karmazaitė ir Gintarė Laurinėnaitė vaikiškais žingsneliais vedžiojo mus Lietuvos vartotojiškumo, ekologinės kultūros bei etninio tapatumo ugdymo(si) takeliais.
Galėjome stebėti ir pasidaryti sau išvadas, kokias vaikų ugdymo vertybes mums pasirinkti ir kokiais būdais jų siekti.
Štai taip šiandien mes puotavome ir gėrėjomės pedagogų sumaniosios edukacijos realizavimo aspektais bei kiekvienos pedagogės autentišku tapatumu.
Kiekvienas skirtingas, kiekvienas skirtingas prieigas naudojame kurdami savo santykius su valstybe, kurie vadinasi pilietiškumu, su tauta, kas vadinama tautiškumu, su etnine kultūra, kas vadinama etniniu tapatumu. Galėjome stebėti, kokioje autentiškoje, rūpestingoje ir pagalbą teikiančioje aplinkoje auga savo kraštą mylintis žmogus.
Ir jis yra su mumis ir tarp mūsų, o Lietuva tai esame mes patys.
Tik pasitikintis savimi žmogus yra kūrėjas. Tik pasitikintys vieni kitais geba organizuoti kūrybiškus edukacinius renginius / konferencijas. Tik tvirtos bendruomenės gali pagarbiai bendradarbiauti tarpusavyje.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje tiek daug savo idėjomis tikinčių pedagogų, nes kurie netiki savo idėjomis arba jų neturi, kurie neturi idealo, yra nelyginant grumstai, per kuriuos visi važiuoja ir kuriuos visi trypia.
VDU ŠA docentė ir VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė
Projektas „Ar žinai, kaip užauginti laimingą žmogų?“, Nr. J05-LVPA-K-04-0066
© Sigita Burvytė, 2019
© VšĮ „Vaikų ugdymas“, 2019
Kūriniui taikoma CC BY 4.0 licencija, kuri leidžia neribotą kūrinio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį.